2 Samuel 6
1 Dovydas vėl surinko visus Izraelio rinktinius vyrus – trisdešimt tūkstančių.
2 Ir Dovydas pakilo ir ėjo su visa tauta, esančia su juo, iš Judos Baalo, kad iš ten atgabentų aukštyn Dievo skrynią, kurios vardą vadina vardu kariuomenių VIEŠPATIES, gyvenančio tarp cherubų.
3 Ir jie pastatė Dievo skrynią ant naujo vežimo ir ją gabeno iš Abinadabo namų, esančių Gibėjoje; o Uza ir Achjojas, Abinadabo sūnūs, varė tą naują vežimą.
4 Ir jie išgabeno ją iš Abinadabo namų, esančių Gibėjoje, lydėdami Dievo skrynią; o Achjojas ėjo skrynios priešakyje.
5 O Dovydas ir visi Izraelio namai grojo VIEŠPATIES akivaizdoje visokiais instrumentais, padarytais iš eglės medžio – arfomis, psalteriais, tambūrinais, kornetais ir cimbolais.
6 O jiems atėjus į Nachono klojimą, Uza ištiesė savo ranką į Dievo skrynią ir už jos nusitvėrė; nes jaučiai ją kratė.
7 Ir VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš Uzą; ir ten Dievas jį ištiko už jo klaidą; ir jis ten mirė šalia Dievo skrynios.
8 Ir Dovydas buvo nepatenkintas, kadangi VIEŠPATS padarė spragą Uzui; ir tą vietą iki šios dienos tebevadina Peres-Uzo vardu.
9 Ir tą dieną Dovydas išsigando VIEŠPATIES ir tarė: „Kaipgi VIEŠPATIES skrynia ateis pas mane?“
10 Taigi Dovydas nenorėjo perkelti VIEŠPATIES skrynios pas save į Dovydo miestą; bet Dovydas ją nugabeno į šalį, į gatiečio Obed-Edomo namus.
11 Ir VIEŠPATIES skrynia tris mėnesius pasiliko gatiečio Obed-Edomo namuose; ir VIEŠPATS laimino Obed-Edomą bei visus jo namiškius.
12 Ir karaliui Dovydui buvo pranešta, sakant: „VIEŠPATS palaimino Obed-Edomo namus ir viską, kas jam priklauso, dėl Dievo skrynios“. Taigi Dovydas nuėjo ir su džiaugsmu gabeno aukštyn Dievo skrynią iš Obed-Edomo namų į Dovydo miestą.
13 Ir buvo, kad VIEŠPATIES skrynios nešėjams paėjus šešetą žingsnių, jis aukodavo jaučius ir peniukšlius.
14 Ir Dovydas šoko prieš VIEŠPATĮ iš visų jėgų; ir Dovydas buvo apsijuosęs lininiu efodu.
15 Taip Dovydas ir visi Izraelio namai gabeno aukštyn VIEŠPATIES skrynią su šauksmu ir trimito garsu.
16 Ir VIEŠPATIES skryniai įėjus į Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė pažvelgė pro langą ir pamatė karalių Dovydą, šokinėjantį ir šokantį VIEŠPATIES akivaizdoje; ir ji paniekino jį savo širdyje.
17 Ir jie įnešė VIEŠPATIES skrynią ir ją padėjo į jos vietą viduryje padangtės, kurią Dovydas jai buvo pastatęs; ir Dovydas aukojo deginamąsias aukas ir taikos aukas VIEŠPATIES akivaizdoje.
18 Ir baigęs aukoti deginamąsias aukas ir taikos aukas, Dovydas palaimino tautą kariuomenių VIEŠPATIES vardu.
19 Ir padalijo visos tautos tarpe, tai yra visos Izraelio daugybės tarpe, tiek vyrams, tiek moterims, kiekvienam po duonos pyragą, po gerą gabalą mėsos ir po ąsotį vyno. Taip visa tauta išėjo, kiekvienas į savo namus.
20 Tada Dovydas sugrįžo savo namų laiminti. Ir Sauliaus duktė Mikalė išėjo Dovydo pasitikti ir tarė: „Koks šlovingas šiandien buvo Izraelio karalius, kuris šiandien apsinuogino savo tarnų tarnaičių akyse, kaip begėdiškai apsinuogina vienas iš beverčių žmonių!“
21 Ir Dovydas tarė Mikalei: „Tai buvo VIEŠPATIES akivaizdoje, kuris išrinko mane vietoje tavo tėvo ir vietoje visų jo namų, kad mane paskirtų valdovu VIEŠPATIES tautai, Izraeliui; todėl aš grosiu VIEŠPATIES akivaizdoje.
22 Ir būsiu dar begėdiškesnis negu šitoks, ir būsiu žemas savo paties akyse; o tarnaičių, apie kurias kalbėjai, aš būsiu gerbiamas“.
23 Todėl Sauliaus duktė Mikalė neturėjo vaiko iki savo mirties dienos.